ogumas

ogùmas sm. (2) → ogus: 1. I, Jn, P Ogùmą miltai turėjo, bet pyragas buvo geras Šts. Bruknė tura ogùmo, o spanguolė – tik rūgšti Krš. Kilbasa, musėk, su česnakais – toks ogùmas Vdk. 2. Sodiečių nerangumas, jų iki ogumo blaivus ir paprastas protavimo būdas norima laikyti tautiškumo bruožais rš.